Matera – miestas, kurį būtina aplankyti bent kartą gyvenime
Taip sakau visiems, kas klausia, ką aplankyti būnant Apulijoje.
Matera randasi mažyčiame Italijos regione Bazilikata, kuris yra visai šalia Apulijos. Vietiniai labai pyksta, kai dauguma galvoja, jog Matera – tai Apulija, o patys apuliečiai visai nieko prieš priskirti ją sau.
Nuo „Italijos gėdos“ iki UNESCO pasaulio paveldo ir Europos kultūros sostinės – tai kelias, kurį nukeliavo miestas Matera. Jei pabandysite įsivaizduoti, kad žmonės čia gyveno olose net iki XX amžiaus 70-ųjų, darosi šiek tiek nejauku…
Kas yra paslaptingieji „Sassi“?
Minkštame uolos tufe iškaltus pirmykščius namus Materos gyventojai nuo seno vadino tiesiog „Sassi“, o tai išvertus reiškia – akmenys. Tufoje buvo iškalama patalpa, šalia būdavo kiemelis-terasa. Kartais terasos virš namų tarnavo kaip kapinės, iš serijos: gyvieji po žeme, o mirusieji – paviršiuje.
Sassi di Matera urve, vidutiniškai apie 40 kv. m, gyveno iki 10 žmonių kartu su augintiniais, kurie laisvai vaikščiojo po namus. Paprastai urve buvo tik viena lova, tačiau ji buvo labai plati ir aukšta, kurioje miegodavo sutuoktiniai ir jų maži vaikai, o po lova laikydavo malkų atsargas arba vištas su viščiukais. Vyresni vaikai miegodavo komodose arba ant skrynių. Mieste nebuvo kanalizacijos, elektros, o šeimininkių puodai ryte buvo nešami iš namų ir tuštinami į daubos apačią.
Gyvenimo sąlygos buvo itin sunkios: kūdikių mirtingumas siekė 44 %, o mieste sparčiai plito ligos, tokios kaip maliarija, tuberkuliozė ir dizenterija, kartu su dideliu neraštingumu.
Kaip Matera tapo „Italijos nacionaline gėda“
Italijos „nacionaline gėda“ buvo vadinama Matera, kai Carlo Levi po tremties į Bazilikatą (tuomet Lucania) savo knygoje „Kristus stabtelėjo Ebolyje“ aprašė siaubingas gyvenimo sąlygas. Pasaulio užmirštoje Materoje gyventojai, net nieko neįtardami, gyveno taip ir tęsė dar IX amžiaus gyvenimo ritmą…
Tik 1952 metais buvo išleistas įsakymas perkraustyti visus Sassi gyventojus į šiuolaikiškesnius Materos rajonus, bet tai nusitęsė net iki 20 metų. Galutinai likusius gyventojus kraustytis privertė tik kraštutinės priemonės, kaip kad įėjimų į olas užmūrijimas…
Kurį laiką Matera buvo retai aplankomu miestu, kol 1993 m. nebuvo įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Materą pati aplankiau 2015 m., o 2019 m. ji buvo paskelbta Europos kultūros sostine – būtent tada ją atrado dauguma turistų bei patys italai.
Kokie filmai filmuoti Materoje?
Visiems prieš važiuojant į Materą rekomenduoju pažiūrėti filmus, kurie buvo filmuoti joje:
- Melo Gibsono „Kristaus kančia“
- Pasolini „Evangelija pagal Matą“
- Timuro Bekmambetovo „Ben Huras“
- Mike Van Diem „Tulpės, meilė, garbė ir dviratis“ (šio filmo dalis scenų filmuotos Kaune!)
- „James Bond 007 – Mirtis palauks“
Keli patarimai prieš keliaujant į Materą
Senoji Materos dalis – Sassi – yra riboto eismo zona, tad automobilį palik naujojoje miesto dalyje: Parcheggio Via Lucana arba Parcheggio Nicoletti.
Į Cripta del Peccato Originale bilietą rezervuok bent prieš dvi savaites – vietų ten kasdien vos kelios. Palombaro Lungo bilietą nusipirksi ir atvykus. Bažnyčioms Santa Maria de Idris, San Pietro Barisano ir Santa Lucia alle Malve – pirk bendrą Biglietto Unico internetu, išvengsi eilių.
Nakvynei rinkis kambarį, iškaltą uoloje – jų Sassi rajone nestinga. Gražiausia panorama atsiveria iš priešingos kanjono pusės, Parco della Murgia Materana.
Reikės patogios avalynės – akmuo nugludintas, laiptų netrūks. O Sassi labirintus geriausiai atrasti su tuo, kas juos pažįsta iš vidaus – ekskursijas čia vedu pati.
